Įvairūs

Žaliojo Kyšulio Respublika (Žaliasis Kyšulys) – tai salų valstybė Atlanto vandenyne, ~500 km į vakarus nuo vakarinio Afrikos žemyno kyšulio (Žaliojo kyšulio), esančio Senegale. Iš viso yra 10 salų ir 8 mažesnės salelės. Jos skirstomos į 2 grupes: priešvėjines (Santo Antćo, S.Vicente, Santa Luzia (disabitata), S.Nicolau, Sal, Boavista) ir pavėjines (Maio, Santiago, Fogo, Brava). Salų paviršius kalnuotas, yra ugikalnių. Aukščiausia vieta - veikiantis Fogo ugnikalnis (2829 m). Didžiausia ir gausiausiai gyvenama sala - Santjagas (joje yra šalies sostinė Praja). Žaliojo Kyšulio salų paplūdimiai garsėja visame pasaulyje baltu smėliu ir skaidriu neužterštu vandeniu.

 

Žaliojo Kyšulio salų klimatas tropinis, jūrinis. Klimatas tinka kelionėms visus metus. Net per „liūčių sezoną“ rugpjūčio – spalio mėnesiais ištisas savaites nebūna lietaus. Net žiemą vidutinė paros temperatūra nenukrenta žemiau 20°C, nors vakarais prireikia megztinio ar lengvos striukės. Temperatūra svyruoja nuo 19°C naktį vasario mėnesį iki 29°C dieną gegužės – lapkričio mėnesiais. Vandens temperatūra 21-25°C. Dėl sauso klimato vyrauja dykumų ir pusykumių landšaftai. Auga skurdūs krumynai ir pievos, miškų beveik nėra. Daugelis renkasi keliones vasario – kovo mėnesį, kai vyksta karnavalai.

 

Jūros kelių tarp Europos, Afrikos ir Amerikos sankirtoje esančios Žaliojo Kyšulio salos buvo atrastos tik XV-ame amžiuje, iki tol jos buvo negyvenamos. Ilgą laiką buvusi Portugalijos kolonija nepriklausomybę paskelbė tik 1975 m. Žaliojo Kyšulio salas dažnai vadina Afrikos Karibais. Tai Jūsų šalis, jei atostogų metu norite:

- džiaugtis vasara visus metus;
- atrasti vietą, kur susimaišę įvairios kultūros (Europos ir Afrikos) ir kalbos (plačiai vartojama kreolų kalba – tai Afrikos tarmių ir portugalų kalbos mišinys);
- tinginiauti plačiuose balto smėlio paplūdimiuose;
- užsiimti vandens sportu (burlentėmis, banglentėmis ar jėgos aitvarais) ir nardymu prie koralų rifų ar nuskendusių laivų liekanų;
- grožėtis gamta: vulkanais Fogo saloje, Santiago kalnais ir slėniais, Sacharą primenančiomis Boavista kopomis, paplūdimiais, kur jūros vėžliai deda kiaušinius;
- mėgautis išskirtiniais žuvies ir jūros gėrybių patiekalais;
- leisti vakarus mielai bendraujančių salos gyventojų draugijoje, gurkšnodami aguardiente (cukranendrių romą), klausydamiesi tradicinių Žaliojo kyšulio dainų mornų, šokdami funaną ar salsą.

Žaliojo Kyšulio kultūra - europietiškos ir afrikietiškos kultūros mišinys. Tradicinė salų muzika yra morna, kurią po pasaulį išgarsino dainininkė Cesária Évora. Taip pat populiari muzika yra iš Angolos kilusi kizomba, portugališkos-afrikietiškos muzikos ir šokio mišinys funaná. Žymiausi šalies rašytojai - Luís Romano de Madeira Melo, Ovídio Martins, Sergio Frusoni, Manuel Lopes.

 

Papročiai. Vasario/kovo mėnesį visose salose vyksta karnavalai, trunkantys bent savaitę. Karnavalo data priklauso nuo šv. Velykų datos. Pirmąjį rugpjūčio savaitgalį Sao Vicente saloje vyksta Baia da Gatas muzikos festivalis, žinomiausias Vakarų Afrikoje.

 

Kultūra. Žaliojo kyšulio salose nemandagu valgyti, nepasiūlant aplinkiniams prisijungti, todėl nepriimta valgyti gatvėje, viešajame transporte, t.t. Žmonės bendrauja, stovėdami labai arti vienas kito, dažnai prisiliečia, laikosi rankomis (ir moterys, ir vyrai).

 

Naktinis gyvenimas. Kai kurie viešbučiai siūlo vakarines programas. Kiekviename mažame miestelyje bus bent viena vietinė užeiga. Didžiosiose salose (Sal, Santiago, Sao Vicente) yra po keletą naktinių klubų. Būtinai apsilankykite vietinėse kavinėse, kur gyvenimas prasideda vakare, draugiškai pabendrauti su vietiniais gyventojais, paklausyti mornų (tradicinių Žaliojo kyšulio dainų, išgarsintų Cezarios Evoros), sušokti sambą ar salsą.

Valgiai. Žaliojo kyšulio salose pagrindinis dienos valgis – vėlyvi pietūs, vėlai vakare valgoma lengva vakarienė. Žaliojo kyšulio salų virtuvėje susipynė portugalų ir Vakarų Afrikos maisto ruošimo tradicijos, labai populiarūs žuvies ir jūros gėrybių patiekalai. Tradiciniai patiekalai: pastel com diablo dentro („pyragėlis, įdarytas velniu“) – pyragėlis iš virtų bulvių ir kukurūzų miltų, įdarytas aštriu tuno, svogūnų ir pomidorų įdaru; cachupa – kukurūzų, pupelių ir žuvies arba mėsos troškinys; coldo de peixe – žuvies ir daržovių sriuba, sutirštinta maniokos miltais; bife de atum – matinuotas tunas; bananasenroladas – bananai, kepti tešloje.

Gėrimai. Griežtai nerekomenduojama gerti vandens iš čiaupo. Patariame paragauti aguardiente (cukranendrių romo), Manecome (Fogo salos vyno rūšis), San Antao likerio, gaminamo iš kavos pupelių, cinamo, mėtos ir apelsinų arba žaliųjų citrinų, ponch (romas, maišytas su limonadu ir medumi), Ceris (vietinio alaus rūšis).