Įvairūs

 

Zigzag.lt bloge skaitykite: kelionių Kroatijoje istorijos, rekomenduojami maršrutai, patarimai.

Kroatija (kroatiškai Hrvatska) – valstybė Pietų Europoje. Sostinė – Zagrebas. Kroatijos plotas mažesnis už Lietuvos, gyventojų turi 4,5 mln. (77 proc. katalikų, 11 proc. stačiatikių). Valstybinė kalba – kroatų-serbų. Adrijos jūra skalauja visus pietvakarinius šios Balkanų pusiasalyje esančios nedidelės šalies krantus. Labai vingiuota, įlankų ir užutekių išraižyta Adrijos jūros pakrantė Kroatijoje tęsiasi 1777 km (žemėlapyje matuojant tiesia linija – tik 600 km).

Uolėtos įspūdingos pakrantės, iš jūros iškylančios salos, saulėta vasara, skaidrus, šiltas (iki +26 laipsnių įšylantis) vanduo, civilizacijos nesugadintų Dinarų kalnų, juose tyvuliuojančių ežerų grožis, istorinis šalies palikimas kasmet čia sutraukia daugybę turistų. Tai viena ekologiškiausių Europos šalių. Dešimt nacionalinių parkų garsėja ne tik įspūdingais vaizdais, bet ir augmenijos bei gyvūnijos gausa ir įvairove.

Kadangi kitoje Adrijos jūros pusėje – Italija, iš Kroatijos labai populiaru vienai dienai nuvykti į žymius Italijos miestus - Veneciją ir Triestą.

Rijeka – didžiausias Kroatijos uostamiestis, esantis visai šalia didžiulio Istrijos pusiasalio bei Krkos salos. Mieste gausu kultūrinių, mokslo įstaigų, daug jaunimo, tad čia judru ir gyvybinga. Šis miestas tikrai patiks tiems, kurie po paplūdimio ieško miesto pramogų. Be restoranų, barų ir kavinių smalsūs turistai turės kur pasižvalgyti po senovinę miesto dalį, kuri prasideda už Kroatijos Respublikos aikštės. Senamiestis nelabai didelis, bet gražus. Savo dvasia miestas, nors ir be kanalų, labai artimas Venecijai. Čia vyksta įspūdingi, spalvingi karnavalai, trunkantys net 10 dienų. Seniausias Rijekos architektūrinis paminklas - Senųjų Vartų arka (Stara Vrata). Įspūdingi miesto vaizdai atsivers pakilus į miesto bokštą ( Pod uriloj) ar gynybinį bokštą, užlikus ant Kalvarijos kalvos. Teisingumo rūmuose galima aplankyti jūreivininkystės ir istorijos muziejų. Viduramžių laikus mena Trsat pilis. Čia vyksta pramoginiai ir kultūriniai renginiai, dailininkai prekiauja savo darbais, gausu įvairių suvenyrų parduotuvėlių. Šalia Trsat pilies, kalvos papėdėje, yra Šv. Mergelės Marijos bažnyčia ir pranciškonų vienuolynas, Šv. Jurgio bažnyčia.

Dubrovnikas – gražiausias miestas prie Adrijos. Dubrovnikas priklauso pasaulio istorijos-kultūros paminklų aukso fondui ir yra globojamas UNESCO. Tai garsiausias pietų Kroatijos kurortas. Čia švelnus Viduržemio jūros klimatas, nuostabi gamta (pušynai, kiparisų ir laurų giraitės). Dubrovniko papuošalas – netoliese išilgai jūros pakrantei išsibarstę salos, į kurias organizuojamos ekskursijos. Už miesto pajūry – daug nuostabių, žalumoje skendinčių įlankėlių, kur įsikūrę daugybė turistinių kaimelių. Miestas garsus savo mokslo ir kultūros įstaigomis: verta aplankyti Dubrovniko dailės galeriją, jūreivystės muziejų, etnografinį krašto muziejų, Soborą, miesto globėjo šv. Blazijaus cerkvę. Kasmet vasarą čia vyksta įvairūs tarptautiniai festivaliai. Jis traukia ir sportininkus. Ištisus metus Dubrovnike vyksta įvairios tarptautinės varžybos.

Splitas, esantis tarp Dubrovniko ir Zadaro, laikomas iškilmingiausiu Kroatijos miestu. Miesto vardas kilo nuo lotyniško žodžio Palatium, reiškiančio dvarą. Miestas, neseniai minėjęs 1700 metų jubiliejų, buvo įkurtas toje vietoje, kur stovėjo prabangūs Romos imperatoriaus Diokletiano rūmai. Splitas - garsus šalies kurortas, su daugybe egzotiškų įlankėlių, puikiais viešbučiais, viliojančiais paplūdimiais. Iš Splito patogu nuplaukti į Bračo ar Chvaro salas, aplankyti Krkos nacionalinį parką, Plitvicos ežerus. Sakoma, kad čia gyvena pačios gražiausios Kroatijos moterys – dvi iš jų yra iškovoję titulus „Pasaulio Mis”.

Krkos sala - didžiausia Kroatijoje Adrijos jūros sala. Čia yra ir oro uostas. Salą su žemynu jungia modernus tiltas. Sala žavi nuostabia gamta, švelniu klimatu. Salos peizažą paįvairina daugybė mažų užutekių ir įlankėlių. Čia klesti žvejybos verslas, nes Adrijos jūra dosni žuvų, krevečių, krabų ir kitokių gėrybių. Didžiausias salos miestas – Krk su įspūdingu senamiesčiu, katedra, miesto sienos griuvėsiais.

Bračo sala - antra pagal dydį sala Adrijos jūroje. Salos viduryje yra aukščiausias taškas visame Adrijos pajūryje – tai Vidova Gora (779 m). Sala taip pat garsėja kaip vienas geriausių kurortų Kroatijoje. Išvydę pietiniame salos krante, pagrindiniame Bolo mieste esantį paplūdimį jį tikrai atpažinsite – nuostabiausias ir, galima sakyti, gražiausias Adrijos paplūdimys Zlatni rat puikuojasi Kroatiją reklamuojančiuose kataloguose, atvirukuose.

Mažoje Košljun saloje galima apžiūrėti pranciškonų vienuolyną ir muziejų. Kaimelyje, turinčiame senas vyndarystės tradicijas, jums pasiūlys padegustuoti vietinio vyno.

Pago sala garsėja visoje Kroatijoje žinomu avių pieno sūriu.

Creso sala viduramžiais priklausė Venecijos Respublikai, kurios pėdsakai išlikę senovinių pastatų architektūroje.

Plitvicos ežerų nacionalinis parkas 1979 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Vanduo parke užima 217 ha, miškai – 22308 ha. Turistams čia nutiestas puikus pasivaikščiojimo takas, kuriuo einant galima pamatyti visus pačius gražiausius parko kampelius. Kai kur medinis takas nutiestas ežerėlių paviršiumi, kai kur kabo šalia stačių skardžių, kai kur vingiuoja kalnų papėdėmis. Per didesnius ežerėlius galima plaukti laiveliais, plaustais, o slėnyje įsikūrusioje miškų užeigoje puikiai papietauti. Čia jums neprailgs visa diena, nes gamtos grožis – kerintis. Tarp aukštų miškais apaugusių kalnų pasislėpę 16 didelių ir mažų krištolo skaidrumo ežerų. Kadangi jie tyvuliuoja skirtingame aukštyje, iš aukščiau esančių vanduo siauromis kaskadomis per uolas trykšta žemyn. Žuvų pulkai atplaukia tiesiog prie turistų takų.

Kroatijoje virtuvė labai įvairi. Vienokia ji pajūryje, kitokia kalnuose ar slėniuose. Kasmet rengiami kulinariniai festivaliai, kur demonstruojami senieji tradiciniai patiekalai.

Tipiškų kroatiškų patiekalų rasite užeigose, kurios vadinasi „gostionoje” arba „gostionica”. Tai mažyčiai tradicinių vietinių patiekalų restoranėliai. O iškabos „slasticama” kviečia paragauti kavos, ledų su šviežiais vaisiais, pyragėlių su įvairiu įdaru (net su kaštonų). Tikrų restoranų savininkai, norėdami išsiskirti iš greito maisto restoranų (restoran brze prehrane) gausybės, išdidžiai savo įstaigas pavadina „restoran spogogriz”. Užkandinės čia vadinamos „konoba”, „klet”, vyno užeigos – „vinski podrum”. Jose patiekiamas paprastas kaloringas maistas, ant grotelių kepta žuvis. Kroatijos virtuvė ypač garsėja puikiais žuvų ir jūrų gėrybių patiekalais. Kalnuotuose šalies rajonuose, Istrijos pusiasalyje populiarus plonai pjaustytas ir vytintas kumpis - prsut, kepsniai iš ėriukų mėsos (janjetina), jūros produktai. Ypač garsus alyvų aliejuje mirkytas Pago salos avių pieno sūris - paski sir. Istrijos pusiasalyje gaminama daug patiekalų iš žvėrienos ir grybų. Jei lankysitės kalnų slėniuose įsikūrusiuose kaimeliuose, čia jums pasiūlys aštraus guliašo su bulvėmis, įvairių paukštienos patiekalų. Iš saldumynų ypač skanūs vyniotiniai su varške ir grietine – strukli, riešutiniai ar aguonų pyragai.
Ir Kroatijos kalnuose, ir pajūryje nuo seno auginama daug vynuogių, gaminama įvairių vyno rūšių. Pajūry populiarus kroatiškas raudonas vynas – teran, merlot, kabernet, opoplo, plavac, dingačpostup. Iš baltų vynų populiarus malvazija, pošip, pinot, kujundžuša, žlachtina, muskat. Žemyninėje šalies dalyje – rizling, graševina, burgundac, traminac. Kaimeliuose gaminama įvairaus puikaus naminio vynuogių vyno – domace vino. Vynas, vartojamas atsigaivinimui, pajūrio zonoje skiedžiamas kalnų šaltinių vandeniu – bevanda, kontinentinėje šalies dalyje – mineraliniu vandeniu, toks atskiestas gėrimas vadinamas gemist. Soda skiestas vynas vadinamas spricer. Iš stipresnių alkoholinių gėrimų populiari slyvų degtinė, vynuogių degtinė – rakija.