Įvairūs

TRAUKINIU PO BULGARIJĄ >

Bulgarijos šiaurėje driekiasi Dunojaus upė – gamtos siena su Rumunija. Ry­tuo­­se Bulgariją nuo Rusijos ir Ukrainos skiria Juodoji jūra. Kaimyninės valstybės pietuose – Tur­­kija ir Graikija. Juodoji jūra yra švari, rami ir negili, drus­kos yra net du kartus mažiau negu Vidur­že­­mio jūroje, nėra plėšriųjų žuvų. Smėlėta pakrantė tęsiasi net 378 km.
Daugiau nei 11 tūkst. km2 gy­­vena apie 9 mljn. gyventojų, kurių didžioji dalis – bulgarai. Valstybinė kalba – bulgarų. Šalyje galima susikalbėti rusų, vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis.

Sofija – Balkanų širdis. Bulgarijos sostinė Sofija – ne tik didžiausias miestas šalyje, bet ir vienas didžiausių visame Balkanų pusiasalyje. Ji įsikūrusi beveik pačiame Balkanų pusiasalio viduryje, todėl drąsiai galima sakyti, kad tai Balkanų širdis. 2200 metų skaičiuojantis miestas matė ir klestėjimo, ir nuosmukio metus, buvo ne kartą sugriautas ir vėl atstatytas. Sofijos miesto herbe parašyta – “Auga, bet nesensta”. Sofijoje kryžiuojasi svarbiausi Artimuosius Rytus ir Europą, Juodąją, Egėjo ir Adrijos jūras jungiantys keliai.

Dauguma turistų pažintį su Bulgarija pradeda nuo Sofijos. Šiame mieste tiek daug architektūrinių paminklų liekanų, kad Romos laikus menantys griuvėsiai dabar yra dalis centrinės universalinės parduotuvės sienų, o 1800 metų senumo šv. Džordžo cerkvė (kurioje buvo įrengta romėnų pirtis, vėliau mečetė) dabar yra didelio viešbučio vidiniame kiemelyje.
Beveik visos svarbiausios miesto įžymybės yra centre, tad jas visai nesunku apeiti pėsčiomis. Tačiau norint jas visas pamatyti, prireiks mažiausiai dviejų dienų.

O norint pamatyti kuo daugiau miesto aikščių ir gatvių, geriausiai pasivažinėti tramvajumi. Tai pigiausias miesto transportas. Jei jau susiruošėte aplankyti Sofiją, būtinai planuokite čia praleisti ir sekmadienį, nes būtent šią dieną galima išgirsti garsiuosius Sofijos cerkvių chorus. Dar geriau – apsilankyti prabangiame Aleksandro Nevskio sobore (jį lengvai atpažinsite iš 12 paauksuotų kupolų). Soboro rūsiuose įrengtas įspūdingas ikonų muziejus. Turkiškoje miesto dalyje būtinai užsukite į turkų okupacijos metais buvusią svarbiausią mečetę Bashi. Dabar čia įsikūręs archeologinis muziejus. Įdomios ir rusų pravoslavų šv. Nikolajaus bei šv. Sofijos cerkvės. Buvusiuose karališkuose rūmuose dabar įkurtas dailės ir etnografiniai muziejai. Rūmų parke – skulptūrų sodas. Sofijoje stovi paminklas rusų carui Aleksandrui II. Bulgarai jį laiko savo išvaduotoju nuo turkų.

Varna - festivalių miestas. Tai trečias pagal dydį Bulgarijos miestas, dar vadinamas Bulgarijos uostų sostine, Juodosios jūros karaliene. Įdomus istorinis, etnografinis, jūrų muziejai bei jūros sodas su didžiuliu akvariumu ir delfinariumu. Varnoje vyksta garsūs tarptautiniai baleto festivaliai, tarptautinis bulgarų kino meno festivalis "Auksinė rožė", animacinių filmų festivalis "Auksinis delfinas", liaudies chorų konkursas. Įsimintina vyno degustacija se­niau­­­­­­siame, žymiausiame vyno rūsyje Var­no­je – “Dimiat”, kuris buvo pas­­tatytas 1920 metais. Nau­ja vy­­­­nų kolekcija “Bul­ga­ri” tapo hitu, kai pasirodė tarp­­tautinėje rinkoje. Degustuodami vynus ga­­lėsite pa­­­­ragauti geriausios ko­­­kybės baltųjų ir raudonųjų vynų. Taip pat turėsite galimybę nusipirkti vy­­no did­­­­­me­­ninėmis kainomis.

Balčikas. Senovinis miesto pavadinimas - Krunoj ("šaltinis"). Iki šiol miesto kalnų tarpeliuose trykšta mineralinio vandens šaltiniai, kurie laikomi didele Bulgarijos vertybe. Mineraliniai šaltiniai, kaip ir bulgarų rožės, - šalies simbolis. Balčikas turistams siūlo maudynes jūroje ir mineralinėse bei purvo voniose. Už 1,5 km nuo miesto centro - puikus Botanikos sodas su 600 unikalių augalų rūšių iš viso pasaulio. Ypač įspūdinga kaktusų kolekcija, kuri europietiškame landšafte atrodo labai neįprastai. Sode daug akmenimis išpiltų takelių.

Miestas-muziejus Nesebaras. Vaizdingoje saloje, maždaug 120 km nuo Varnos esantis Nesebaras į didelį gražų miestą išaugo iš nedidelės žvejų gyvenvietės, kuri jau buvo žinoma VII a. Žmonių čia gyventa ir prieš 3000 metų. Šioje vietoje klestėjo kultūra, kurią graikai vadino Trakija. Iš tų laikų mieste išlikę tvirtovės sienos dalis ir vartai. Šis unikalus miestas-muziejus įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Rožių ir trakiečių valdovų slėnis. Nepamirštamas susitikimas su legendinės Stara-Planina kalno pietinės papėdės tolimos praeities ir šiandienos prašmatnumu: kelionė į Didžiųjų trakiečių carų valdas. Apsilankykite Šipkos mieste, šventykloje – paminkle Šip­ka, pasakišką Rožių slėnį, išmargintą taip pat trakiečių šventyklomis ir kapavietėmis – vienos iš seniausių Europos civilizacijų simboliais. Kazanlyko šventykla, pilkapio „Goliama Kosmatka“ šventyklos, salės-lobynas su auksiniais ir sidabriniais trakiečių meno kūriniais. „Rožių slėnio“ muziejuje – rožių aliejaus gamybos ypatumai, rožių likerio degustacija.

Sąrašas patiekalų, kuriuos būtina paragauti, atostogaujant Bulgarijoje:
Salotos "Šopskij" (pomidorai, agurkai, brinza (bulgariškas avies arba karvės pieno sūris), petra­žo­lės, alyvuogės); Giuveč (mėsos patiekalas, paruoštas su daržovėmis, bulvėmis ir rūgpieniu); Kebab (įvairių rūšių mėsa su daržovėmis); Kiufteta (kepti mėsos maltinukai); Miš maš (kiaušiniai su pomidorais, pipirais ir brinza); Musaka (malta mėsa su bulvėmis, kiaušiniais ir baklažanais); Sarmi (balandėliai įvynioti į kopūstų ar vynuogių lapus su mėsos ar ryžių įdaru); Tarator (šalta rūgpienio sriuba su agurkais, sviestu ir prieskoniais); Imambajaldy (baklažanai, įdaryti įvairiomis daržovėmis ar mėsa); Avies brynza ir geltonas sūris – patiekiamas voliotas džiūvėsėliuose ir apkeptas (paniruotas); Kaškava (geltona brinza); Banica (tešla, įdaryta brinza ir mėsa); Garaš (šokoladinis tortas).

Bulgariški gėrimai
Vynas. Bulgarijos vyndarystė turi labai senas tradicijas. Vynus galima suskirstyti į rūšinius ir ku­pa­ži­­­­nius, t.y. gaminamus maišant kelias vynų rūšis. Rūšiniai vynai: "Sophia Merlot", "Sophia Cabernet Sauvignon", "Sophia Muscat Melnik", "Rosenthaler Kadarka". Žinomiausi vynai iš vie­ti­nių vynuogių rūšių: "Mavrud", "Pamid", "Dimiat".
Rakija. Bulgarijoje galima paragauti įvairių rūšių rakijos, gaminamos iš vaisių. Pagal senovės tra­di­­­ci­jas bulgarai moka pagaminti gerą vyną ir stiprią rakiją.
Mastika. (anyžinė degtinė). Gaminama iš kviečių ir anyžių aliejaus. Saldaus skonio degtinė su any­žių kvapu.