Įvairūs

 

Zigzag.lt bloge skaitykite: kelionių Portugalijoje istorijos, rekomenduojami maršrutai, patarimai.

Portugalija yra Pirėnų pusiasalio vakarinėje dalyje. Jos pakrantėje esantis Rokos ragas — tolimiausias Europos taškas vakaruose. Iš vakarų ir pietų jos krantus skalauja Atlanto vandenynas, o šiaurėje ir rytuose turi sieną su Ispanija. Į Portugalijos sudėtį įeina Atlanto vandenyno Azorų ir Madeiros salos (3400 km2). Turistiniu atžvilgiu tai viena iš įdomiausių Senojo pasaulio šalių. Ypač populiarus yra Algarvės regionas - pietinė Portugalijos dalis. Šalia plačių smėlio paplūdimių labai gerai išvystyta turistinė infrastruktūra. Gražūs, maži žvejų miesteliai išsidėstę vaizdingose, vešlia augmenija apaugusiose įlankose. Nepamirštamus įspūdžius paliks “fadago” vakarai bei melodijos, sklindančios iš vietinių tavernų ir barų. Portugalijoje labai populiarios koridos.

Portugalija artimai susijusi su visa Pirėnų pusiasalio praeitimi, ypač su Ispanija. Su ja Portugalija turėjo bendrą pradžią ir tik vėliau atsiskyrė nuo jos, tapo atskira tauta su savita kalba, kultūra, gyvensena bei papročiais. Absoliučią gyventojų daugumą sudaro portugalai. Miestiečiai sudaro apie pusę krašto gyventojų. Iš jų 3/4 gyvena Lisabonoje ir Porte arba jų apylinkėse.

GAMTA. Pagal gamtinės geografijos sąlygas Portugalija dalijama į dvi sritis. Jas skiria Težo upė. Į Šiaurę nuo jos vyrauja miškingi kalnai, o į pietus plyti Portugalijos žemuma ir plynaukštė su kalvomis. Krašto šiaurėje, vandenyno pakrantėje, į paviršių iškilusios uolos, kurios stačiai nusileidžia į vandenį. Tarp jų įsiterpusios įlankos ir siauros įlankėlės su smėlėtais paplūdimiais. Labiau į pietus pakrantė žema, jai būdingi smėlėti paplūdimiai ir kopos. Pačiuose pietuose yra lagūnų. Į pietus nuo Težo upės, Portugalijos žemumoje, tik kur ne kur kyla nedidelės iš klinčių susidariusios kalvos. Pietryčiuose driekiasi 300—700 m aukščio plynaukštė, o pietuose iki 900 m aukščio pakyla vulkaninės kilmės kalnai.

KLIMATAS. Portugalijoje vyrauja Viduržemio pajūrio subtropinis klimatas, tačiau orams įtaką daro ir Atlanto vandenynas bei šaltoji Kanarų srovė. Beveik 3/4 kritulių iškrinta šaltuoju metu, o sausas vasaros laikotarpis pietuose kai kada trunka net 4 mėnesius. Laukus tenka drėkinti. Geriausias laikas poilsiauti Algarvėje yra nuo gegužės iki spalio mėnesio. Vidutinė oro temperatūra +27°C, vidutinė vandens temperatūra +22°C.

Lankytini Portugalijos regionai:
• Costa Verde (žalioji pakrantė);
• Costa de Prata (Sidabro pakrantė);
• Montanhas (kalnų rajonas);
• Costa De Lisboa (Lisabonos pakrantė);
• Planicies (lygumų regionas);
• Algarve (labiausiai pietuose esantis regionas);
• Madeiros (Madeiros salos).

Pažintį su Portugalija derėtų pradėti nuo jos sostinės - Lisabonos. Aplankykite vieną seniausių miesto kvartalų Alfama, pasivaikščiokite siauromis viduramžių gatvelėmis. Nuvykite prie Šv. Jeronimo vienuolyno, kurio architektūroje susipynę Gotikos ir Renesanso stiliai. Tai vienas iš nedaugelio pastatų, išlikusių po didžiojo 1755 m. žemės drebėjimo, įtrauktas į UNESCO Pasaulinio kultūros paveldo sąrašą. Iš Belem gynybinio bokšto atsiveria Lisabonos panorama. Šis statinys taip pat saugomas UNESCO. Lisabonos senamiestis Alfama ir Šv. Mergelės Marijos katedra, pastatyta XII a. ir po to nekart perstatyta, Šv. Jurgio tvirtovė ir Cerca de Moura gynybinė siena, statyta dar maurų laikais, ilgiausias Europoje Vasko de Gamos tiltas.

Porto – antras pagal dydį Portugalijos miestas – didingas ir monumentalus, išsidėstęs ant keleto kalvų prie Douro upės. Jame gausu įstabių vietų, ir viena jų, žinoma, Katedra.

 

Mincho galima pavadinti smaragdu Portugalijos karūnoje. Gamta čia ypač graži: tankūs miškai, derlingi slėniai, kalnagūbriai, didingos viršukalnės, auksiniai paplūdimiai, geizeriai. Bragos gyventojai labai religingi, mieste – per 300 bažnyčių, daug koplyčių. Labai įspūdingai atrodo koplyčios, kai jose dega daugybė žvakių. Koimbra - senas miestas, garsėjantis senu universitetu. Mokslo metu miestas knibžda studentų, o šiems atostogaujant – ganėtinai ramus; tačiau geriausia čia atvykti gegužį, kai studentai audringai švenčia mokslo metų pabaigą. Queima das Fitas šventės metu studentai plėšo arba degina apeiginius drabužius ir savo fakultetų kaspinus.

Fatima - vienas svarbesnių katalikų pasaulio centrų. Čia plūste plūsta piligrimai ir maldininkai iš visos Vakarų Europos pagerbti apsireiškimo stebuklo. Viskas prasidėjo 1917 m. gegužės 13 d., kai trys valstiečių vaikai, ganydami avis, žaibo šviesoje pamatė „ponią, šviesesnę už saulę‘‘. Vizija pasikartojo dar penkis mėnesius, taip pat 13 d. Skeptikus galutinai suglumino paskutinysis Saulės stebuklas spalio 13 d., kai besisukantis ugnies kamuolys išgydė ilgalaikes ligas. Šiems nepaprastiems įvykiams paminėti buvo pastatyta didžiulė balta bazilika ir gigantiška esplanada, kurioje lengvai telpa šimtatūkstantinės minios, besirenkančios čia gegužės ir spalio 12-13 dienomis. Bažnyčioje ilsisi dviejų šį stebuklą paliudijusių piemenėlių palaikai.

Azorų salos – tai ramus ir tylus puošnios gamtos kampelis, kuriame atsiveria sodo peizažas. Tropikų gėlės žydi laukuose, kaimuose bei namuose. Meno lobiai atverčia šimtmečių istorijos puslapius. Atvykite į vieną iš devynių Azorų salų ir atrasite kitokį pasaulį su nuostabia gamta bei kitokia kultūra.

Madeiros saloje ištisus metus vyrauja švelnus klimatas, žydi tropikų gėlės ir noksta egzotiški vaisiai. Čia susitinka kalnai ir vandenynas. Regiono tautiniams kostiumams būdingi siuvinėti dirbiniai, balti batai. Būnant Madeiroje nevertėtų praleisti progos paragauti saldžios bulvės, vyne ir česnake keptos mėsos ir sūrio pudingo.

Algarvė – pietinis Portugalijos regionas, kurį sudaro 16 provincijų. Tai populiariausias šalies kurortas, turintis 150 km. Atlanto vandenyno pakrantės, vienus gražiausių Europoje paplūdimius bei 125 saulėtas dienas per metus. Algarvė poilsiautojams gali pasiūlyti viską: istorinius miestelius, atspindinčius įvairius architektūros stilius, poilsį puikiuose paplūdimiuose, naktines pramogas (barus, diskotekas, kazino), golfo aikštynus, iškylas į kalnus, puikius jūros gėrybių ir žuvies patiekalus, žymius visame pasaulyje Porti ir Madeiros vynus. Didžiuliai vaisių sodai ir saulės išdeginta žemė, uolėti pakrantės skardžiai, pereinantys į smėlio paplūdimius, golfo aikštynai (kartais ši Portugalijos sritis vadinama didžiausiu golfo aikštynu Europoje), kaimeliai, kuriuose, rodos, šimtmečiais niekas nesikeičia, ir šiuolaikiniai kurortai. Didelis viešbučių pasirinkimas, pasilinksminimo vietų gausa, gamtos ir gyvenimo būdo kontrastai traukia į Algarvės kurortus Atlanto pakrantėje (Albufeirą, Vilamurą, Quinta do Lago ir kitus) vis daugiau poilsiautojų iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Šiaurės Europos šalių.

Faro – Algarvės sostinė (~55 tūkst. gyventojų). Nors ir yra likę romėnų ir maurų statinių griuvėsių, dauguma pastatų iškilo po 1755 m. žemės drebėjimo. Daugiausia susidomėjimo sulaukia Faro katedra pagrindinėje miesto aikštėje, Vyskupo rūmai, Nossa Senhora do Carmo bažnyčia, stebinanti paauksuotais medžio drožiniais. Netoli sostinės – Olhao, pagrindinis žvejybos uostas, garsus Nossa Senhora dos Aflitos koplyčia, kurioje iki šiol audros metu renkasi žvejų žmonos ir meldžiasi.

 

Alte kaimelis mena dar romėnų laikus. Tai tipiškas Algarvės kaimas: maži balti namukai, ryškūs spalvoti langų apvadai, jaukios gatvelės, nuo XII a. išlikusi bažnyčia, Mažasis ir Didysis fontanai (Fonte Pequena, Fonte Grande). Querenca – senovinis kaimelis ant kalvos, garsėjantis savo uogų likeriu ir "chouricas“ (rūkytomis kiaulienos dešrelėmis). Kiekvienais metais sausio mėnesį jame rengiama „Chouricas Feast“ (nuotaikinga dešrelių fiesta), į kurią žmonės suvažiuoja ne tik iš aplinkinių regionų, bet ir iš kitų Europos šalių. Silves, senojoje maurų sostinėje, stūkso XIII a. katedra. Ponte Romano – senoviniu akmens tiltu per Arade upę, pakilkite į dar maurų statytą tvirtovę, iš kur atsiveria puikus miestelio vaizdas. Monchique kalnų keliukais pasieksite aukščiausią kalnyno vietą – Foia (902 m virš jūros lygio).

Quarteira turgus. Kelis kartus per mėnesį Algarvės pakrantėje vyksta taip vadinami „čigonų turgūs“, kuriuose galima įsigyti medžio ir keramikos dirbinių, suvenyrų, šviežių vaisių, medaus. Žmonės čia suvažiuoja ne tik apsipirkti, bet ir šiaip pasižmonėti, pasiderėti. Didžiausias toks turgus vyksta Quarteira miestelyje.

Portugalų maistas yra pigus, labai skanus ir pateikiamas labai didelėmis porcijomis. Patiekalai nėra labai aštrūs. Populiarūs kepti viščiukai, įvairių rūšių duona. Nemažai suvartojama jūros gėrybių. Iš žuvų patiekalų daug valgoma portugališkai paruoštų sardinių. Populiarios ir lašišos, jūros lydekos. Labiausiai portugalai mėgsta ne šviežias, o džiovintas žuvis, įvairiuose šalies regionuose daug suvartojama česnako ir alyvų aliejaus bei alyvuogių. Iš sriubų garsiausia yra „caldo verde“, verdama iš bulvių ir kopūstų. Klasikiniai portugališkos virtuvės patiekalai: “sardinhas assadas”- ant grilio pagamintos sardinės, “bife de atun” – steikas iš tuno, “cataplana” – po aukštu spaudimu virtos jūrų gėrybės, daržovės ir mėsos gabalai. Kiekvienam restorane galima užsisakyti “salada mista” – salotų rinkinį, kurio pagrindinė sudėtis yra pomidorai, svogūnai ir alyvuogės. Portugalai garsėja ir gebėjimu skaniai paruošti kiaulieną, kurios skonio paslaptys turbūt glūdi kiaulių pašare. Kiaulės Portugalijoje šeriamos kaštonais.

 

Portveinas ne visada raudonas. Gali būti baltas arba geltonas. Jis skiriasi ir ypatingu kvapu, kuris išgarsino jį visame pasaulyje. Dėl to portugalai su malonumu geria tikrąjį portveiną, kurį paduoda desertui prie sūrio arba pyragaičių.