Dėl kelionių į Izraelį kreipkitės į mūsų konsultantus. Jie padės jums išsirinkti kurortą, viešbutį ir pramogas pagal jūsų pomėgius ir poreikius.
PAŽADĖTOJI ŽEMĖ
Izraelis – žydų valstybė Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros rytuose. Izraelis ribojasi su Libanu, Sirija, Jordanija, Egiptu. Sostinė – Jeruzalė, svarbiausi miestai - Tel Avivas, Galilėja, Jafa, Netanija, Eilatas.
Tradiciškai Izraelio istorijos pradžia siejama su bibliniais laikais. Žydai sparčiai pradėjo emigruoti į Palestiną XIX amžiuje, ten įkūrė kelis žydiškus miestus (taip pat ir Tel Avivą). Jungtinės Tautos 1947 metų lapkritį priėmė rezoliuciją, kuria Palestiną padalino, 55 % jos skirdami žydams, o 45 % – arabams. Jeruzalę jie paskelbė tarptautiniu miestu, kurio neturėtų valdyti nei Izraelis, nei arabai. 1948 metų gegužės 14 d. Izraelis paskelbė nepriklausomybę. Izraelio valstybės vis dar nepripažįsta dalis valstybių (daugiausiai musulmoniškų), nemaža dalis sienų su kitomis valstybėmis yra ginčytinos.
|
|
|
GAMTA
Šalis padalinta į keturis gamtinius regionus: pajūrio lygumą, centrines aukštumas, Riftinį slėnį ir Negevo dykumą.
• Pajūrio lyguma nusidriekusi nuo pasienio su Libanu iki Gazos sektoriaus ir pertraukta tik Karmelo kyšulio (prie Haifos). Regiono plotis apie 5 km. Tai derlinga ir drėgna sritis, kurioje auginami citrusai ir vynuogės. Teka kelios trumpos upės (Jarkonas, Kišonas).
• Į rytus nuo pajūrio lygumos prasideda centrinės aukštumos. Šiaurėje prasideda Galilėjos aukštumomis, piečiau pereina į Samarijos aukštumas, o pietuose pasiekia Jeruzalės aukštumas. Aukščiausias taškas – Merono kalnas (1208 m) Galilėjoje (netoli Zefato miesto). Auštumas kerta keli gilūs slėniai.
• Šalies rytus kerta Jordano riftinis slėnis, kuris yra dalis Sirijos – Rytų Afrikos lūžių zonos. Šiuo lūžiu teka Jordano upė, telkšo Tiberijaus ir Negyvosios jūros ežerai. Regiono šiaurėje, Golano aukštumose, kurios yra Antilibano kalnų dalis, yra aukščiausia šalies vieta – Hermono kalnas (2814 m). Riftiniame slėnyje yra ir žemiausia ne tik Izraelio, bet ir viso pasaulio vieta – Negyvoji jūra (408 m žemiau jūros lygio). Ji yra ir didžiausias vandens telkinys šalyje. Pietuose šis regionas užsibaigia Arabah vade, besidriekiančia iki pat Akabos įlankos.
• Visą pietinę Izraelio dalį (beveik pusę šalies ploto) užima Negevo dykuma, kuri yra Sinajaus dykumos pratąsa.
• Pajūrio lyguma nusidriekusi nuo pasienio su Libanu iki Gazos sektoriaus ir pertraukta tik Karmelo kyšulio (prie Haifos). Regiono plotis apie 5 km. Tai derlinga ir drėgna sritis, kurioje auginami citrusai ir vynuogės. Teka kelios trumpos upės (Jarkonas, Kišonas).
• Į rytus nuo pajūrio lygumos prasideda centrinės aukštumos. Šiaurėje prasideda Galilėjos aukštumomis, piečiau pereina į Samarijos aukštumas, o pietuose pasiekia Jeruzalės aukštumas. Aukščiausias taškas – Merono kalnas (1208 m) Galilėjoje (netoli Zefato miesto). Auštumas kerta keli gilūs slėniai.
• Šalies rytus kerta Jordano riftinis slėnis, kuris yra dalis Sirijos – Rytų Afrikos lūžių zonos. Šiuo lūžiu teka Jordano upė, telkšo Tiberijaus ir Negyvosios jūros ežerai. Regiono šiaurėje, Golano aukštumose, kurios yra Antilibano kalnų dalis, yra aukščiausia šalies vieta – Hermono kalnas (2814 m). Riftiniame slėnyje yra ir žemiausia ne tik Izraelio, bet ir viso pasaulio vieta – Negyvoji jūra (408 m žemiau jūros lygio). Ji yra ir didžiausias vandens telkinys šalyje. Pietuose šis regionas užsibaigia Arabah vade, besidriekiančia iki pat Akabos įlankos.
• Visą pietinę Izraelio dalį (beveik pusę šalies ploto) užima Negevo dykuma, kuri yra Sinajaus dykumos pratąsa.
Ekstremalūs aukščio taškai:
• Aukščiausia vieta: Hermono kalnas 2814 m (pagal 1967 m. ribas – Merono kalnas – 1208 m).
• Žemiausia vieta: Negyvoji jūra -408 m.
Klimatas. Izraelis patenka į subtropinio, Viduržemio jūros tipo klimato juostą. Vasaros ilgos, karštos ir sausos, žiemos trumpos, vėsios ir drėgnos. Vasaros labai drėgnos jūros pakrantėje, tačiau Negevo dykumoje – labai sausos. Šalčiausias mėnuo – sausis (5–12°C), karščiausias – rugpjūtis (18–38°C). Karščiausiu Izraelio miestu laikomas Ejlatas. Daugiau nei 70% kritulių iškrenta lapkričio – kovo mėnesiais. Sausio – vasario mėnesiais kalnuose ir centrinėse aukštumose (taip pat ir Jeruzalėje) galimas sniegas. Vasarą dažni škvalai, audros. Gamtiniai pavojai: smėlio audros, sausros, staigūs potvyniai, periodiniai žemės drebėjimai.
|
|
|
TRADICINĖ KULTŪRA
Drabužiai. Vyrų po drabužiais vilkimas berankovis apsiaustas, kurio kutai (cicit) gali būti ištraukiami ant drabužių. Talitas dažniausiai vilkimas ritinių pamaldų, Jom Kipuro ir kai kurių kitų ceremonijų metu. Talitas suvokiamas kaip šventas ir labai svarbus daiktas. Tikintys žydai per savo gyvenimą dėvi tik kelis talitus, dažniausiai jei gaunami dovanų vestuvių, bar micvos ar religinių studijų baigimo proga. Mirus žmogui jis laidojamas aprengtas kitel ir užklojamas talitu. Ne judėjai talito dėvėti negali, moterims leidžiama dėvėti tik moderniose ortodoksinėse bendruomenėse.
Istoriškai talitas susijęs su žydų pareiga dėvėti drabužį, prie kurio keturių kampų yra pritvirtinti cicit ir yra antikinių laikų bei beduinų drabužių – apsiaustų ir togų palikuonis.
Yra dviejų rūšių talitai – talit katan – mažesnis, dėvimas kasdieną ir talit gadol – didesnis, dėvimas pamaldų metu.
Dovydo žvaigždė – Izraelio karaliaus Dovydo ir žydų simbolis. Simbolizuoja žydų tautą kartu su Menoros simboliu. 1948 metais atsikūrus Izraelio valstybei Dovydo žvaigždė plevėsuoja Izraelio vėliavoje. Pagal judėjus šis ženklas simbolizuoja skaičių 7, tai yra 6 kampai ir 7 vidurys arba 6 sukūrimo dienos ir septinta poilsio – Šabato.
Istoriškai talitas susijęs su žydų pareiga dėvėti drabužį, prie kurio keturių kampų yra pritvirtinti cicit ir yra antikinių laikų bei beduinų drabužių – apsiaustų ir togų palikuonis.
Yra dviejų rūšių talitai – talit katan – mažesnis, dėvimas kasdieną ir talit gadol – didesnis, dėvimas pamaldų metu.
Dovydo žvaigždė – Izraelio karaliaus Dovydo ir žydų simbolis. Simbolizuoja žydų tautą kartu su Menoros simboliu. 1948 metais atsikūrus Izraelio valstybei Dovydo žvaigždė plevėsuoja Izraelio vėliavoje. Pagal judėjus šis ženklas simbolizuoja skaičių 7, tai yra 6 kampai ir 7 vidurys arba 6 sukūrimo dienos ir septinta poilsio – Šabato.
|
|
|
NACIONALINĖ VIRTUVĖ
Paprastai žydų virtuvė tapatinama su chalu, vištienos sriuba, macais, foršmaku ir sūrio pyragėliais. Vartojama daug vaisių, daržovių, riešutų, pieno produktų, prieskonių.
Košerinis maistas. Viena svarbiausių žydų religinio gyvenimo ypatybių – tinkamo maisto įstatymai, vadinami kašrutu (iš hebrajų כָּשֵׁר kašer – tinkamas). Šie įstatymai remiasi Toroje knygoje išdėstytais Mozės įstatymais apie švarius ir nešvarius gyvulius, o taip pat apie maisto paruošimo būdus (draudžiama maišyti pienišką ir mėsišką valgius, vartoti majonezą, grietinę su mėsa, vartoti kiaulieną ir kai kurias kitas mėsos rūšis, gerti ne pagal ritualinius nurodymus paruoštą vyną ir kt.). Rabinai košerinį maistą laiko sveikuoju maistu, kurį vartojant žydai galėtų išlaikyti savo stiprybę ir sveikatą.
Košerinis maistas. Viena svarbiausių žydų religinio gyvenimo ypatybių – tinkamo maisto įstatymai, vadinami kašrutu (iš hebrajų כָּשֵׁר kašer – tinkamas). Šie įstatymai remiasi Toroje knygoje išdėstytais Mozės įstatymais apie švarius ir nešvarius gyvulius, o taip pat apie maisto paruošimo būdus (draudžiama maišyti pienišką ir mėsišką valgius, vartoti majonezą, grietinę su mėsa, vartoti kiaulieną ir kai kurias kitas mėsos rūšis, gerti ne pagal ritualinius nurodymus paruoštą vyną ir kt.). Rabinai košerinį maistą laiko sveikuoju maistu, kurį vartojant žydai galėtų išlaikyti savo stiprybę ir sveikatą.
|
|
|
Daugiau patarimų ir kelionių istorijų ieškokite Zigzag.lt tinklaraštyje.