Įvairūs

 

Zigzag.lt bloge skaitykite: kelionių Tunise istorijos, rekomenduojami maršrutai, patarimai.

Tunisas – musulmoniška šiaurės Afrikos šalis (sostinė – Tunisas), esanti tarp Alžyro ir Libijos. Jos krantus skalauja Viduržemio jūra, supa Sacharos dykuma ir Atlaso kalnai. Šalyje gyvena apie 10 mln. gyventojų (iš jų 98 proc. sudaro arabai, 1 proc. berberai, 1 proc. europiečiai). Valstybinė kalba – arabų. Dar plačiai kalbama prancūzų, berberų kalbomis. Prie jūros šilta pavasarį ir rudenį. Vasarą būna karštoka, bet gaivina nuo jūros pučiantis lengvas brizas, be to, oras labai sausas, tad karštis nevargina. Naktys vėsokos.

Tunisas – egzotiška šalis, pasižyminti maurų (šiaurės Afrikos arabų musulmonų) kultūros ypatumais. Tačiau pirmą kartą atvykus į Tunisą apima dvilypis jausmas. Atvykai į Afriką, o čia gana europietiškas kraštas: užrašai prancūzų kalba, vietos gyventojai apsirengę europietiškai, pagrindinėse miestų gatvėse pastatai mažai kuo skiriasi nuo mums įprastų. Tuo nereikėtų stebėtis – juk per visą istoriją Tunisas buvo gana glaudžiai susijęs su Europa. Beveik pusė Tuniso arabų priklauso berberų tipui. Berberai – Tuniso aborigenai, artimiausi šalies čiabuviams, pirmykščiams, vietiniams gyventojams. Berberų būstai švarūs ir jaukūs, kai kurie įrengti specialiai turistams. Čia galima užeiti ir iš arčiau susipažinti, kaip atrodo gyvenimas urvuose. Kambarių čia galima turėti kiek nori – gali kastis gilyn į uolas ir didintis savo būstą. Kiekviena tunisiečių šeima turi savo alyvmedžių (bent po 30 medžių). Tunisas užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal alyvų aliejaus gamybą.

Labiausiai apgyvendinta yra šalies šiaurė. Čia ir įsikūrę daugiausia miestų, kurortų: sostinė Tunisas, Kartagina, Kairuanas, Mahdija, Susas, Hamametas, Monastyras, Džerbos sala. Norėdami pamatyti autentiškesnę arabišką šalies dvasią, nebijokite pasukti į nuošalesnes gatveles. Čia gyvenimas visai kitoks nei centrinėse gatvėse. Balti namukai, aukštos tvoros, kavinės, kuriose sėdi vien vyrai, rūko vandens pypkes, lošia kortomis, geria arbatą, kavą, kalbasi (alkoholio šiose užeigose nėra). Nebijokite čia užsukti ir jūs. Tunisiečiai mieli, linkę bendrauti žmonės. Tuniso miestuose saugu vaikščioti ir naktį. Vietiniai jus pamatę pamojuos ir nusišypsos. Gerbiant musulmoniškus papročius geriau įkyriai nespoksoti į moteris su čadromis, nevalgyti gatvėje, o per daug trumpais sijonais ir atviromis palaidinėmis verčiau negluminti karštakraujų Tuniso vyrų.

 

Turguje jums akys raibs nuo rytietiškų prekių gausybės. Čia daugybė nuostabiausių tautodailės dirbinių: varinių indų, vilnonių kilimų, odos dirbinių, papuošalų, siuvinių.

Švelni saulė, lengvas nuo jūros pučiantis brizas, baltas paplūdimių smėlis, egzotiški pasivažinėjimai džipais ar pajodinėjimai kupranugariais po Sacharą, paslaptimi dvelkiantys senoviniai miestai, arabiško turgaus egzotika – ne vienintelės įdomybės ir malonumai, kurie jūsų laukia Tunise.

 

Čia gausu talasoterapijos (gydymo jūros vandeniu) centrų, po kurių siūlomų procedūrų grįšite regimai atjaunėję ir pažvalėję. Visi talasoterapijos centrai įsikūrę ant jūros kranto, todėl po įvairių gydomųjų sveikatai stiprinti ir kūnui puoselėti skirtų procedūrų likusią dienos dalį galima skirti saulės vonioms paplūdimiuose, atsigaivinti jūroje arba prie pat viešbučio įrengtuose baseinėliuose. Dabartiniai Tuniso talasoterapijos centrai savo lankytojams siūlo apie 200 įvairių procedūrų. Jos ypač veiksmingos esant bendram silpnumui, įtampai, pervargimui, kaulų ir sąnarių ligoms, raumenų skausmams, po insulto atsirandantiems funkciniams sutrikimams, medžiagų apykaitos pakitimams, chroniškoms moterų ir vyrų ligoms, chroniškiems kvėpavimo takų susirgimams, neurologiniams sutrikimams, psoriazei, egzemai ir kt. Prieš pradedant mėgautis procedūromis jus pakonsultuos gydytojas ir padės pasirinkti tinkamiausias. Visos procedūros gerina odos išvaizdą, lėtina jos senėjimo procesus, raukšlių atsiradimą, reguliuoja riebalinių liaukų veiklą, mažina inkštirų atsiradimo galimybę, stiprina plaukų šaknis, padeda kovoti su seborėja, pleiskanomis, naikina celiulitą bei mažina svorį.
Tunisas – antroji šalis pasaulyje (po Prancūzijos) pagal esamų sveikatingumo centrų, atitinkančių tarptautinius standartus, skaičių. Be to, gydymo kokybė niekuo nenusileidžia Prancūzijos sveikatingumo centrams (o kaina gerokai mažesnė).

Turistus Tunise ypač vilioja nebrangios vandens pramogos. Tunisas garsėja ir nardymo centrais. Čia vienos gražiausių Viduržemio jūros povandeninio pasaulio vietų. Nardymo mėgėjus iš viso pasaulio į Tunisą traukia spalvingi rifai, povandeninės uolos, daugybė Antrojo pasaulinio karo metu paskendusių laivų ir įdomi augmenija, gyvūnija.

Hamamete esantys „Citrus“ golfo laukai – patys didžiausi Tunise, užimantys 173 ha plotą, atitinka visus tarptautinius standartus. Iki golfo aikštynų nuo viešbučių galima nuvažiuoti specialiais autobusais.

Tuniso virtuvė artimesnė rafinuotu skoniu pasižyminčiai prancūziškai nei arabiškai virtuvei. Vienintelis aštrus patiekalas – chariso padažas. Ant tunisiečių stalo visada rasite tradicinio lavašo ir ilgų batonų. Iš mėsos dažniausiai vartojama aviena, jautiena, ožkiena, veršiena, vištiena. Kai kur galima paragauti ir kupranugarių mėsos. Kiaulienos nerasite viešuose restoranuose. Beveik visada mėsa patiekiama troškinta. Vienintelis patiekalas iš maltos mėsos – kebabas. Į patiekalus dedama daug įvairių aromatinių žolelių.

Jūros produktai ir žuvis populiaresni už mėsą, nors tai ir brangiau kainuoja. Pigiausios iš žuvų – sardinės, skumbrės, tunas (sakoma, kad nuo jo kilo ir Tuniso pavadinimas). Iš tuno gaminama labai daug patiekalų. Jo dedama praktiškai visur – nuo salotų iki kepinių.

Daugelis tunisiečių labai mėgsta savo tradicinį arabišką patiekalą – kuskusą. Jis gaminamas ir sorų kruopų. Kuskusas labai tinka prie troškintos mėsos. Populiarus ir brikas – „čeburekas“, kurio viduje kiaušinis arba kitas pakaitalas. Tunisiečiai mėgsta ir omletą su mėsa, sūriu ir pipirais (tažinas), šaltą ragu, ant grotelių keptą avieną. Iš pieniškų patiekalų čia rasite tik sūrius. Sriubos verdamos prancūziškai – trintos piurė. Populiari moliūgų sriuba. Į saldžius patiekalus dedama daug datulių, migdolų. Tradicinis gėrimas – žalia arbata su mėtomis, riešutais ir migdolais. Populiari ir kava, ypač su kardamonu. Geriamas ir atšaldytas palmių pienas. Vartojama daug vaisių ir daržovių. Vasarą galima paragauti kaktusų vaisių.

Nors musulmoniškose šalyse alkoholis draudžiamas, tačiau Tunisas šiuo klausimu liberalesnis. Patys tunisiečiai išgėrę gatvėmis nevaikšto, tačiau niekas turistų neareštuoja, jei jie čia pasirodo išgėrę taurelę. Tunise gaminamas skanus sausas ir stalo vynas, keletas alaus rūšių. Vietiniai gamina ir originalų datulių likerį, anyžių ir datulių degtinę.
Tunise nemandagu žiūrėti valgančiam žmogui į veidą, valgyti stovint ar einant.