Naudingos nuorodos
Dėl kelionių į Meksiką kreipkitės į mūsų konsultantus. Jie padės jums išsirinkti maršrutą, kurortą, viešbutį ir pramogas pagal jūsų pomėgius ir poreikius.
Zigzag.lt bloge skaitykite: kelionių Meksikoje istorijos, rekomenduojami maršrutai, patarimai.
Meksika – keliautojų rojus, kuriame galima atrasti įspūdingus kontrastus: tiek išdžiūvusius peizažus, tiek apsnigtas vulkanų viršūnes, senovės griuvėsius, industrinius miestus, laiko pakeistus kolonijinius miestelius, kurortus, paplūdimius ir žavią florą bei fauną. Krištolo skaidrumo jūra, platūs balto smėlio paplūdimiai, Karibų ritmai, sklindantys iš triukšmingų klubų ir vandens sporto pramogos – čia poilsį pagal savo poreikius atras kiekvienas!
Beje, tai didžiausia (pagal gyventojų skaičių - apie 106 mln.) Lotynų Amerikos šalis ir didžiausia ispaniškai kalbanti valstybė.
BENDRA INFORMACIJA
Geografinė padėtis. Valstybė Šiaurės Amerikos pietuose. Šiaurėje ribojasi su JAV, pietuose – su Belizu ir Gvatemala. Rytinius krantus skalauja Atlanto vandenyno Meksikos įlanka ir Karibų jūra, vakarinius – Ramusis vandenynas. Šalies plotas 1 958 200 kv.km (tai keturios Ispanijos!). Bendras sienų ilgis - 13 868 km, iš kurių 9 600 km praeina jūros pakrante. Didumą šalies paviršiaus užima kalnai, tačiau čia yra ir tropiniai miškai, ir saulės išdegintos dykumos. Tik dešimtadalis šalies teritorijos tinkamas žemdirbystei. Centrinėje šalies dalyje esančio Meksikos kalnyno šiaurėje vyrauja pusdykumės ir dykumos su kserofiline augalija (kaktusais, agavomis), mimozų krūmokšniais, pietuose ir pakrantėse – savanos. Šalies pietuose ir pietvakariuose auga daugiausia tropiniai miškai, rytiniuose šlaituose – drėgni visžaliai, vakariniuose – sausi, daugiausia spygliuočių, papėdėse – lapus metantieji miškai. Miškai užima apie 17 % visos teritorijos. Šalies pietryčiuose - Čiapo vulkaninis masyvas ir Siera Madrės kalnagūbris. Jukatano pusiasalis – žemuma.
Klimatas. Klimato įvairumą apsprendžia didelė teritorija ir reljefo įvairumas, bet daugumoje karščiausi ir drėgniausi yra gegužės-spalio mėnesiai. Šalies šiaurėje klimatas subtropinis kontinentinis su nedideliu kritulių kiekiu ir žymiais temperatūros svyravimais (vidutinės temperatūros nuo 13-15 °С sausio mėn. iki 28-31 °С liepos mėn.; šalčiai gali siekti –10 °С, karštis 40 °С). Likusi šalies teritorija yra tropinio klimato juostoje. Vidutinės mėnesio temperatūros yra labai aukštos: liepos mėn. iki 27-28 °С. Ramiojo vandenyno ir Meksikos įlankos pakrantėse klimatas yra karštas ir drėgnas. Akapulke, Jukatano pusiasalio kurortuose – Kankune ir Rivjera Majoje, temperatūra svyruoja nuo 22 laipsnių žiemą iki 35 vasarą.
Sostinė. Meksikas – vienas didžiausių pasaulio miestų.
Valstybinė santvarka. Tai federacinė respublika, į kurios sudėtį įeina 31 valstija ir sostinės federacinė apygarda. Valstybės ir vyriausybės vadovas – prezidentas.
Valiuta. Piniginis vienetas – pesas, kurį sudaro 100 centų.
Laikas. -8 valandos.
Transportas. Bendras geležinkelių ilgis yra virš 21 000 km, automobilių kelių – 210 000 km. Svarbiausi jūros uostai: Mansaniljas, Siudad Madero, Salina Krusas, Tuspanas, Verakrusas. Avialinijos jungia visas šalies valstijas ir didesniuosius miestus. Didžiausi oro uostai: Meksiko, Monterėjaus, Verakruso.
Šventės. Svarbiausios šalies šventės: Karnavalas (vasario arba kovo mėn.), Didžioji savaitė (kovo arba balandžio mėn.), Nepriklausomybės diena (09.15-16), Vėlinės (11.01-02), Gvadelupos dievo motinos diena (12.12), Kalėdos (12.25).
Sveikata. Vykstant į Meksiką specialių skiepų nereikia. Tai epidemiologiškai švari šalis. Norintiems vykti į drėgnus tropinės zonos rajonus rekomenduojama pasiskiepyti nuo maliarijos.
Klimatas. Klimato įvairumą apsprendžia didelė teritorija ir reljefo įvairumas, bet daugumoje karščiausi ir drėgniausi yra gegužės-spalio mėnesiai. Šalies šiaurėje klimatas subtropinis kontinentinis su nedideliu kritulių kiekiu ir žymiais temperatūros svyravimais (vidutinės temperatūros nuo 13-15 °С sausio mėn. iki 28-31 °С liepos mėn.; šalčiai gali siekti –10 °С, karštis 40 °С). Likusi šalies teritorija yra tropinio klimato juostoje. Vidutinės mėnesio temperatūros yra labai aukštos: liepos mėn. iki 27-28 °С. Ramiojo vandenyno ir Meksikos įlankos pakrantėse klimatas yra karštas ir drėgnas. Akapulke, Jukatano pusiasalio kurortuose – Kankune ir Rivjera Majoje, temperatūra svyruoja nuo 22 laipsnių žiemą iki 35 vasarą.
Sostinė. Meksikas – vienas didžiausių pasaulio miestų.
Valstybinė santvarka. Tai federacinė respublika, į kurios sudėtį įeina 31 valstija ir sostinės federacinė apygarda. Valstybės ir vyriausybės vadovas – prezidentas.
Valiuta. Piniginis vienetas – pesas, kurį sudaro 100 centų.
Laikas. -8 valandos.
Transportas. Bendras geležinkelių ilgis yra virš 21 000 km, automobilių kelių – 210 000 km. Svarbiausi jūros uostai: Mansaniljas, Siudad Madero, Salina Krusas, Tuspanas, Verakrusas. Avialinijos jungia visas šalies valstijas ir didesniuosius miestus. Didžiausi oro uostai: Meksiko, Monterėjaus, Verakruso.
Šventės. Svarbiausios šalies šventės: Karnavalas (vasario arba kovo mėn.), Didžioji savaitė (kovo arba balandžio mėn.), Nepriklausomybės diena (09.15-16), Vėlinės (11.01-02), Gvadelupos dievo motinos diena (12.12), Kalėdos (12.25).
Sveikata. Vykstant į Meksiką specialių skiepų nereikia. Tai epidemiologiškai švari šalis. Norintiems vykti į drėgnus tropinės zonos rajonus rekomenduojama pasiskiepyti nuo maliarijos.
|
|
|
ĮŽYMIOS VIETOS
Meksika turi daug „veidų": Meksikos istorija, siekianti majų ir actekų kultūras, senieji miestai su šventyklų ir piramidžių liekanomis, įvairus gamtovaizdis, pradedant platumomis ir baigiant kalnais, tekila ir Mariachi muzika, fantastiški kurortų Puerto Vallarta, Acapulco, Playa del Carmen ir Cancun paplūdimiai, gardūs patiekalai ir t.t. Meksika vienodai žavi ir mėgstančius atostogauti pajūrio kurortuose, ir tuos, kurie domisi kultūra. Ji ne tik užburia pirmykščiais kaimais ir nepaliesta gamta, bet ir stebina savo milžiniškais mastais: 10 000 km ilgio smėlio paplūdimiai dviejų vandenynų pakrantėse - turistų svajonė. Tapybiški kolonijiniai miestai, margi indėnų kaimeliai ir spalvomis trykštantys turgūs, paslaptingos piramidės ir užburti džiunglių miestai, primenantys tūkstantmetes kultūras. Meksika išsiskiria savo didinga praeitimi. Kai žlugo Romos imperija, o Paryžius tebuvo mažytė gyvenvietė, Meksikoje klestėjo civilizacija: puikiai sutvarkyta teisinė sistema, klestintys mokslai, pavydėtinai suprojektuoti statiniai...
Dar ir šiandien Jukatano pusiasalyje galima paragauti valgių, išlaikiusių majų kulinarijos tradicijas. Šiandien Jukatano pusiasalyje garsus anyžių žiedų ir medaus likeris, kurį gerdavo senovės majai.
Čiapo regionas – tai indėnų žemė, kur kalbama daugeliu jų kalbų, puoselėjami senieji papročiai ir mitai. Čiapo klimatas lemia gausią augmeniją ir gyvūniją.
Oachakos regionas priklauso Meksikos lobynams, o turistus traukia archeologiniais statiniais, savo kultūra ir kitomis grožybėmis. Oachakos valstijoje aptinkama beveik pusė visų šalies paukščių ir žinduolių. Derlingose pakrančių žemėse auga įvairios daržovės, plyti agavų laukai, tabako ir cukranendrių plantacijos. Šioje valstijoje auginama net 30 iš 60 Meksikoje žinomų aitriosios paprikos rūšių.
Dar ir šiandien Jukatano pusiasalyje galima paragauti valgių, išlaikiusių majų kulinarijos tradicijas. Šiandien Jukatano pusiasalyje garsus anyžių žiedų ir medaus likeris, kurį gerdavo senovės majai.
Čiapo regionas – tai indėnų žemė, kur kalbama daugeliu jų kalbų, puoselėjami senieji papročiai ir mitai. Čiapo klimatas lemia gausią augmeniją ir gyvūniją.
Oachakos regionas priklauso Meksikos lobynams, o turistus traukia archeologiniais statiniais, savo kultūra ir kitomis grožybėmis. Oachakos valstijoje aptinkama beveik pusė visų šalies paukščių ir žinduolių. Derlingose pakrančių žemėse auga įvairios daržovės, plyti agavų laukai, tabako ir cukranendrių plantacijos. Šioje valstijoje auginama net 30 iš 60 Meksikoje žinomų aitriosios paprikos rūšių.
|
|
|
Meksikas - pats didžiausias, seniausias ir labiausiai besivystantis Naujojo Pasaulio miestas. Šiuo metu jame gyvena net 17 mln. gyventojų. Meksikas – tai gyvas civilizacijų istorijos muziejus. Jame yra virš 1400 architektūros ir istorijos paminklų, 10 archeologinių zonų pačiame mieste ir jo apylinkėse, virš 80 muziejų, 2000 restoranų, dešimtys tautinių kūrybos centrų. Miesto istorija siekia 1325 m., kai actekai įkūrė savo galingosios imperijos sostinę Tenočtitlaną. 1521 m. miestą po ilgos apgulties užėmė Hernano Korteso vadovaujami ispanų konkistadorai. Jie sugriovė Tenočtitlaną ir jo vietoje pradėjo statyti naują miestą, vėliau pavadintą Meksiku. 1821 m. meksikiečių sukilėliai užėmė miestą ir paskelbė Meksikos nepriklausomybę. Stačiakampio gatvių tinklo senamiestis išsidėstęs senosios actekų sostinės Tenočtitlano vietoje. Miesto centras – tai Konstitucijos arba Sokalo aikštė. Jos rytinėje dalyje yra Nacionaliniai rūmai, išpuošti garsaus meksikiečių dailininko Diego Riveros freskomis. Kitoje aikštės pusėje iškilusi garsioji Meksiko katedra – seniausioji krikščioniškosios Amerikos šventovė. Mieste yra daug puikių XVII-XIX a. architektūros paminklų, tokių kaip Maloningosios dievo motinos vienuolynas, Gvadelupos dievo motinos katedra, Asulechos rūmai, Kalnakasybos mokykla ir kt. Be galo įdomu aplankyti pasaulinio garso Antropologijos muziejų, šiuolaikinio meno muziejų, senovines pilis, zoologijos sodus. Labai garsi ir dabartinė Meksikos architektūra: Trijų kultūrų aikštė, universiteto pastatų ansamblis su olimpiniu stadionu, “Acteko” stadionas, Pedregalio parkas, Anauklijos muziejus - piramidė, nauji gyvenamieji rajonai, dangoraižiai.
Majų piramidės. Jukatano pusiasalyje, giliose Meksikos ir Gvatemalos džiunglėse, stūkso paslaptingos Majų šventyklos ir piramidės. Kol Europa skendėjo tamsiųjų viduramžių rūkuose, šie šviesūs žmonės sugebėjo nubraižyti dangų žemėlapyje, sukurti šiuolaikinį kalendorių, išrasti vienintelį vietiniams Amerikiečiams pažįstamą raštą, tiksliai įvaldyti matematiką, ir visose džiunglėse pastatyti didžiulius miestus ir šventyklas. Jų palikimas akmenyse išliko iki šių dienų tokiose vietovėse kaip Pelenkuenas, Tikal, Tulumas, Chichen Itza, Kopanas ir Uchmalas - dabartinėje Meksikos, Gvatemalos ir šiaurinėje Belizės ir Vakarinėje Honduro teritorijose. Skirtingai nuo daugelio Egiptiečių piramidžių, kurių pagrindinė paskirtis buvo faraonų laidojimo vieta (išskyrus Gizą), Majų piramidžių pagrindinė paskirtis - šventykla dievams. Majų piramidės atliko ne tik religines funkcijas, bet ir buvo naudojamos teritorijoms žymėti, jų viršus buvo taip aukštai pakilęs virš džiunglių, kad matėsi iš bet kurios vietos. Aukštis simbolizavo dar ir buvimą arčiau dievų, ir turėjo priminti apie jų egzistavimą. Nors kai kuriose Majų piramidėse laidojo valdovus, tačiau viršuje visada stovėjo šventykla dievams, o piramidė tapdavo dar ir savotišku atminimo paminklu valdovui. Kad ir kaip pažengusi būtų majų civilizacija, nėra abejonių, jog jie buvo kraujo ištroškę žmonės, turėję daugiau nei 166 dievus, kuriems reikėdavo aukoti. Iš pradžių pakakę ir gyvūnų kraujo, tačiau daugeliu atveju pereita prie žmonių aukojimo. Daugelis mitų pasakoja, kad dievai esą atėję iš žvaigždžių - gal todėl astronomija Majų civilizacijoje užėmė svarbią vietą ir piramidžių išdėstymas susietas su saule, mėnuliu ir žvaigždėmis.
Majų piramidės. Jukatano pusiasalyje, giliose Meksikos ir Gvatemalos džiunglėse, stūkso paslaptingos Majų šventyklos ir piramidės. Kol Europa skendėjo tamsiųjų viduramžių rūkuose, šie šviesūs žmonės sugebėjo nubraižyti dangų žemėlapyje, sukurti šiuolaikinį kalendorių, išrasti vienintelį vietiniams Amerikiečiams pažįstamą raštą, tiksliai įvaldyti matematiką, ir visose džiunglėse pastatyti didžiulius miestus ir šventyklas. Jų palikimas akmenyse išliko iki šių dienų tokiose vietovėse kaip Pelenkuenas, Tikal, Tulumas, Chichen Itza, Kopanas ir Uchmalas - dabartinėje Meksikos, Gvatemalos ir šiaurinėje Belizės ir Vakarinėje Honduro teritorijose. Skirtingai nuo daugelio Egiptiečių piramidžių, kurių pagrindinė paskirtis buvo faraonų laidojimo vieta (išskyrus Gizą), Majų piramidžių pagrindinė paskirtis - šventykla dievams. Majų piramidės atliko ne tik religines funkcijas, bet ir buvo naudojamos teritorijoms žymėti, jų viršus buvo taip aukštai pakilęs virš džiunglių, kad matėsi iš bet kurios vietos. Aukštis simbolizavo dar ir buvimą arčiau dievų, ir turėjo priminti apie jų egzistavimą. Nors kai kuriose Majų piramidėse laidojo valdovus, tačiau viršuje visada stovėjo šventykla dievams, o piramidė tapdavo dar ir savotišku atminimo paminklu valdovui. Kad ir kaip pažengusi būtų majų civilizacija, nėra abejonių, jog jie buvo kraujo ištroškę žmonės, turėję daugiau nei 166 dievus, kuriems reikėdavo aukoti. Iš pradžių pakakę ir gyvūnų kraujo, tačiau daugeliu atveju pereita prie žmonių aukojimo. Daugelis mitų pasakoja, kad dievai esą atėję iš žvaigždžių - gal todėl astronomija Majų civilizacijoje užėmė svarbią vietą ir piramidžių išdėstymas susietas su saule, mėnuliu ir žvaigždėmis.
|
|
|
KURORTAI
Meksikos kurortai – vieni iš labiausiai mėgstamų pasaulyje. Čia suvažiuoja ne tik amerikiečiai, kuriems ši šalis ranka pasiekiama. Čia atvyksta ilsėtis europiečiai, arabai, azijiečiai - turistai ir poilsio mėgėjai iš viso pasaulio. Todėl, kaip juokauja patys meksikiečiai, jei “Meksika yra nepakartojamų įspūdžių lobynas, tai Meksikos kurortai - šio lobyno karūnos brangakmeniai”.
VIRTUVĖ
Šioje šalyje svarbiausias produktas – kukurūzai, iš kurių ruošiamos paprastos tortilijos, šventiškas alus, saldžiai įdaryti garuose troškinti kukurūzai tamales. Kiauliena, ožkiena, ėriena, vištiena troškinama senoviniais metodais: suvyniota į lapus arba moliniuose induose. Žuvys ir jūros gėrybės šioje šalyje ruošiamos įvairiais būdais, todėl įgauna savitą skonį bei kvapą.
|
|
|
Daugiau patarimų ir kelionių istorijų ieškokite Zigzag.lt tinklaraštyje.