Įvairūs

Dėl kelionių į Egiptą kreipkitės į mūsų konsultantus. Jie padės jums išsirinkti kurortą, viešbutį ir pramogas pagal jūsų pomėgius ir poreikius.

 

Galite ir patys rezervuoti kelionę internetu arba pavartyti elektroninį katalogą.

 

Zigzag.lt bloge skaitykite: kelionių Egipte istorijos, rekomenduojami maršrutai, patarimai.

Egiptas visais laikais buvo didelių kontrastų kraštas: smėlėtos Afrikos dykumos, dulkėtos ir skurdžios lygumos ir vešlūs Nilo slėniai, skurdūs beduinų kaimeliai ir didingos faraonų šventyklos.
Egiptiečiai, kad ir kokiomis sunkiomis sąlygomis gyventų, niekad nenukabina nosies ir nuolat šypsosi, moka džiaugtis tuo, ką turi.
Patys egiptiečiai savo šalį skirsto į du kraštus – Juodąjį ir Raudonąjį. Juodasis Egiptas – tai derlinga žemė. Jos nedaug, tik Nilo delta ir siauras upės slėnis. Nuo potvynių metu pakrantėse nusėdusio juodo dumblo kilo krašto pavadinimas. Neatskiriama Egipto gamtos dalis – dykuma. Ją egiptiečiai vadina Raudonąja žeme. Dykumos plyti iš abiejų Nilo slėnių pusių.
Paslaptingoji Egipto religija su senovės dievais seniai nugrimzdusi į praeitį. Dabar šiame krašte apie 90 proc. gyventojų išpažįsta islamą (musulmonai sunitai), o likusieji 10 proc. – koptai (egiptiečiai krikščionys), tačiau čia kruopščiai saugomi visi buvusių senųjų šio krašto civilizacijų paminklai.

Gizos piramidės. Pirmuoju senosios Egipto karalystės įkūrėju laikomas Džoseris (2700 m. pr. Kristų). Senąją karalystę labiausiai išgarsino ketvirtosios dinastijos faraonai – piramidžių statytojai. Didžiausios piramidės stūkso Gizoje, šalia Kairo. Jos stebina net viską mačiusį šiuolaikinį žmogų. Taip senovės egiptiečiai, manę, kad jų faraonai yra tarpininkai tarp Egipto ir dievų, rūpinosi jų pomirtine gerove. Tam nebuvo gailėta nei pastangų, nei lėšų (greta faraono mumijos gulėdavo kalnai brangenybių). Besirūpindami mirusių faraonų kūnais egiptiečiai pastūmėjo mokslą į priekį – išrado būdą apsaugoti kūnus nuo irimo. Didžiausia faraono Cheopso (šalį valdžiausio 2551–2528 m. pr. Kristų) piramidė siekia net 147 m aukštį. Piramidės statybai panaudota 2,5 mln. klinties blokų, sveriančių iki 15 tonų. Chefreno ir Mikerino piramidės šiek tiek mažesnės, tačiau taip pat įspūdingos. Ne mažiau mįslingas ir šalia didingų Gizos piramidžių stūksantis Didysis sfinksas (liūto liemeniu, žmogaus galva su karališku apdangalu).

Luksore – senovės Egipto sostinėje (Tėbuose) – įspūdingos šventyklos, obeliskai taip pat primena faraonų laikus. Karnako ir Luksoro šventyklas, skirtas dievų trejybei (saulės dievui Amonui, jo žmonai deivei Mut, jų sūnui Chonsu), jungia didinga sfinksų alėja. Priešais šventyklas iš granito ir kvarco pastatyti faraono Ramzio II laikų obeliskai ir statulos. Obeliskai – vienas ambicingiausių ir pavojingiausių egiptiečių pasiektų technologinių laimėjimų.

Kairas. Didžiausia sostinė Afrikoje. Sostinėje neišdildomą įspūdį paliks Egipto istorijos muziejus, turintis vieną turtingiausių pasaulio kolekcijų. Čia išvysite ir garsiuosius Karalių slėnio archeologinius radinius (1923 m. rastus archeologo Hovardo Karterio ir lordo Karnarvono). Tai apie 5000 papuošalų, brangenybių, sarkofagų, įvairių buities daiktų iš faraono Tutanchamono kapo. Vien faraono sarkofagas buvo padarytas iš 110 kg aukso. Čia saugoma ir įspūdinga auksinė Tutanchamono kaukė, jos nuotraukomis iliustruojamos kone visos knygos apie Egipto istoriją.

Iškyla džipais po dykumą. Kelionės metu susipažinsite ir su vietiniais dykumų gyventojais beduinais. Už nuotrauką su jų kupranugariais ir pajodinėjimą ant jų beduinai paprašys menko pinigėlio – tačiau ne sau, o savo kaimelio vyresniajam. Jis sprendžia, ko bendruomenei reikia, ir nuvykęs į miestą nuperka. O beduinai, varganai gyvendami viską naikinančioje dykumoje, šypsosi. Jie patenkinti savo gyvenimu ir tuo, ką Alachas jiems duoda.

Mozės kalnas. Ši vieta laikoma šventa dėl Sinajaus kalno, į kurį veda net 3750 vienuolių rankomis iškirstų laiptelių. Tūkstančiai piligrimų įveikia šį kelią, kad čia, kur Dievas įteikė Mozei akmens plokštes – liudijimus su 10 Dievo įsakymų - patirtų palaimą ir atgailą. Yra sakoma, kad žmogui užkopusiam į Mozės kalno viršūnę ir pasitikusiam ten saulėtekį, atleidžiamos visos nuodėmės.

Šv. Kotrynos vienuolynas išsidėstęs pačioje Sinajaus dykumos širdyje, 1570 metrų aukštyje. Jis buvo įkurtas VI amžiuje. Jo pavadinimas siejamas su legenda apie šventąją kankinę. Šv. Kotryną, tais laikais gyvenusią Aleksandrijoje ir nubaustą už savo tikėjimą. Pagal legendą šioje vietoje Dievas kalbėjo su Moze „degančio krūmo“ pavidalu. Lankantis šiame vienuolyne yra galimybė dalyvauti pamaldose, bei atminimui gauti žiedą.

Šv. Antonijaus ir Šv. Povilo vienuolynai išsidėstę netoli vienas nuo kito, greta kalnų, jie yra 250 kilometrų į šiaurę nuo Hurgados. Šv. Antonijus krikščioniškoje istorijoje buvo pirmasis žmogus, tapęs vienuoliu ir pradėjęs šią tradiciją.

Aleksandrija. Aleksandrijoje šeimininkavo paskutinioji faraonų dinastija - Ptolemajai. Aleksandrija tik atsiveria turistams. Čia susipina egiptietiška, graikiška, romėniška bei arabiška kultūros. Aleksandrija - tai miestas menantis Julijų Cezarį, Antonijų, Kleopatrą. Montazo parko, Pompejo kolonų, senovės romėnų amfiteatro lankymas.

Nardymas. Tai paprasta ir nuostabu. Nardymo kaukė, jei Jūs dar nė karto nebuvote panėręs - trumpas instruktažas ir nuostabus bei laukinis Raudonosios jūros pasaulis atsivers prieš Jūsų akis. Nemokate plaukti? Ne kliūtis. Planas: iš ryto Jūsų pasiimti atvyks autobusas ir nuveš į uostą, iš kurio išplaukia laivas su visa reikalinga įranga. Nardymui parenkamos pačios įdomiausios vietos. Jūros gelmes Jūs tyrinėsite kartu su patyrusiu instruktoriumi. Pietūs - laive. Po atitinkamo mokymo kurso garantuojama tarptautinę licenciją.

Spalvotasis kanjonas - tai Sinajaus kalnuose prie Noveibo miesto, 150 km nuo Šarm El Šeicho, esantis tarpeklis. Kanjono ilgis - apie 5 km, aukštis - apie 25 - 30 m, plotis - nuo 2 iki 10 m. Skaičiai negali perteikti šios vietovės grožio. Prieš milijonus metų, žemės drebėjimo metu skilus plutai, ir atsirado šis kanjonas. Jis sudarytas iš raudonojo smiltainio. Pastoviai pučiantis vėjas minkštame smiltainyje išgairino nuostabius raštus. Kartais imi abejoti žemiška šios vietovės kilme.

Jeruzalė. Iš Šarm el Šeicho galite lengvai pasiekti Izraelį. Kirtus sieną važiuojama link Negyvosios jūros. Po maudynių aplankykite Jeruzalę, Alyvų kalnelį, kur Jėzus praleido paskutinę naktį prieš suėmimą. Leiskitės į senamiestį ir nuo Raudų sienos eikite Dolorosos keliu per musulmonų kvartalą, kuriuo Jėzus nešė kryžių. Aplankykite vietas, kur Jėzus buvo nukryžiuotas, balzamuojamas, palaidotas, o vėliau ir prisikėlė. Per armėnų kvartalą keliaukite į Paskutinės vakarienės kambarį.

Pačiuose kurortuose istorinių įdomybių nėra, norint jas pamatyti, reikia sukarti nemažą kelio gabalą, pavyzdžiui, nuo Hurgados iki Kairo nauju keliu - 600 km, o iki Luksoro - 300 km. Kaip vairuoja vietiniai - geriau nežiūrėti ir neaikčioti, mums atrodys neįprastas avantiūrizmas. Tiesiog pasikliaukite jų patirtimi.

Kadangi Egiptas - musulmoniška šalis, alkoholio parduotuvėse negalima įsigyti, tačiau baruose, restoranuose, viešbučiuose jo rasite.
Beveik visuose viešbučiuose yra nacionalinės kavinės ir restoranai, juose galėsite pasimėgauti puikiais Artimųjų Rytų patiekalais. Jie dažnai išsiskiria aštriu skoniu (naudojama daug prieskonių ir padažų). Daugybė skanių patiekalų ruošiama be mėsos ir žuvies. Egiptietišką virtuvę atspindi foul - rudų pupelių troškinys su svogūnais, daržovėmis ir prieskoniais. Būtinai paragaukite humus (viščiuko), kebabo (marinuotos avienos ar jautienos, keptos ant griliaus), tahina (piurė-padažo) su citrina, babaghamousse (piurė iš baklažanų su aliejumi ir actu), coussa (įdarytų aguročių), kofta (kotletų iš avienos ar jautienos), kalamui (keptų kepenų), machwi (baladžių su ryžių garnyru), mehallabeya (piene virtų ryžių su cukrumi ir džiovintais vaisiais).
Karkadė - nacionalinis raudonos spalvos rūgštokas gėrimas iš hibiskuso (pas mus parduotuvėse vadinama Sudano rožių arbata).
Egiptietiška virtuvė siūlo daugybę Nilo slėniuose užaugintų ryžių patiekalų su įvairiais Egiptui būdingais prieskoniais. Ypač skanūs desertai iš figų ir datulių (Egiptas užaugina daugiausiai datulių pasaulyje).