KURIĄ TRASĄ PASIRINKTI?
Slidininkų patogumui žemėlapiuose bei pačiuose kalnuose trasos pažymėtos trimis, kartais keturiomis spalvomis. Skirtinga spalva – skirtingo sudėtingumo trasa:
Žalios trasos. Kai kuriose šalyse yra ir tokia spalva žymimų trasų, tačiau, pasak išmanančiųjų, šiomis nenuožulniomis trasomis galima čiuožti nebent kas nors nuolat stumtų arba į nugarą pūstų stiprus vėjas. Kai kur žalia spalva žymimos pasivaikščiojimams po kalnus skirtos trasos.
Mėlynos trasos. Tai pačios paprasčiausios trasos, kartais dar vadinamos turistinėmis, skirtos pradedantiesiems slidininkams. Yra gana plačios ir nuožulnios. Išilginis ir skersinis nuolydžiai siekia 25 proc.
Raudonos trasos. Tai vidutinio sudėtingumo trasos, skirtos jau pažengusiems slidininkams. Tokiomis trasomis nusileisti be problemų gali tik tie, kurie moka stovėti ant slidžių, valdyti kūną, koordinuoti judesius. Raudonose trasose pasitaiko stačių nusileidimų, be to, kadangi šios trasos labai populiarios, vietomis jos būna "nuvažinėtos" ir virtusios ledu. Išilginis ir skersinis nuolydžiai gali siekti 40 proc.
Juodos trasos. Tai sudėtingiausios trasos, skirtos profesionaliems slidininkams, puikiai išmanantiems visas slidinėjimo subtilybes. Profesionalai čia gali pademonstruoti savo meistriškumą ir drąsą. Išilginis ir skersinis nuolydžiai siekia daugiau nei 40 proc.
Tiesa, verta perspėti, jog toks trasų žymėjimas yra sąlyginis. Pasitaiko raudonų trasų, kurios sudėtingumu labiau panašios ne į raudonas, o juodas trasas, ir atvirkščiai.
Dar vienas dalykas, kurį verta žinoti tiems, kurie į kalnus susirengė pirmą kartą: prieš užkildami į trasas būtinai pažiūrėkite, ar dėl, pavyzdžiui, naktį praūžusios pūgos visos trasos yra nuvalytos ir atidarytos. Tokią informaciją jūs turėtumėte gauti prieš užkylant į trasas, prie funikulierių.
|
|
|
