Siūlome patogiai ir greitai keliauti po Suomiją traukiniais ir aplankyti įspūdingiausias vietoves. Traukinių maršrutų ir kainų pavyzdžiai bilietams iš Helsinkio bei Tamperės.
HELSINKIS
Suomijos sostinė ir didžiausias šalies miestas iš trijų pusių apsuptas vandens. Mieste daugybė šiuolaikinių statinių, kurių architektūrai būdingas tautinis stilius. Rekomenduojame aplankyti:
- Turgaus aikštė. Čia ne tik galima įsigyti įvairiausių suvenyrų, bet ir apsižvalgyti. Aikštę supa įspūdingi pastatai: Rotušė, iš raudonų ir geltonų plytų pastatyta Senoji turgaus halė. Joje dabar veikia daug specializuotų maisto parduotuvėlių.
- Esplandi parkas - žymi suomių susitikimų vieta.
- Helsinkio katedra. Ji oficialiai vadinama Šv. Mikalojaus katedra. Jos penki žali kupolai išskiria Helsinkį iš kitų miestų. Vasarą pagrindinė katedros dalis yra į ją vedantys laiptai. Suomiai mėgsta ant jų sėdėti, užkandžiauti. Po katedra yra kripta, kurioje rengiami koncertai, parodos, vasarą veikia kavinė.
- Suomenlinn tvirtovė yra didžiausia jūrų tvirtovė Skandinavijoje. Ji pastatyta 1748-1772 m. siekiant apginti Suomijos pakrantę. Tvirtovė įsikūrusi šešiose salose, ją sudaro apie 200 pastatų. Salose ir šiandien gyvena žmonės. Tvirtovėje yra restoranų, kavinių, muziejų, galerijų.
- Centrinė Helsinkio geležinkelio stotis yra įsikūrusi 1905-1919 m. statytame išskirtiniame pastate. Laikrodžio bokštas 48 m aukščio, prie stoties stovi stebinančios raumeningos statulos. Viduje yra restoranas, išpuoštas tapybos darbais, bei daug medinių raižinių.
- Šiuolaikinio meno centras. Pastatas sukurtas iš metalo bei stiklo ir suprojektuotas taip, kad į jį patektų kuo daugiau šviesos, kuri kinta ir sukuria šviesos žaismą. Muziejuje vyksta parodos, spektakliai, paskaitos.
- Finlandijos salė yra žinomiausia koncertų salė. Šalia jos yra Hesperia parkas.
- Nacionalinis muziejus. Jame saugomi priešistorinių ir šiuolaikinių laikų eksponatai. Pats muziejus įsikūręs vaizdingoje naujųjų viduramžių pilyje.
- Helsinkio miesto muziejus. Jame saugomi 500 metų miesto istorijos paminklai.
- Tuusula ežeras. Helsinkio pakraštyje stūksantis ežeras Tuusula kviečia mėgautis ramybe. Jis įkvėpė ne vieną suomių menininką geriausiems darbams. Kuomet dar nėra per šalta, ši vieta buria jėgos aitvarų sporto mėgėjus, o žiemą čia įrengiama čiuožykla po atviru dangumi.
- Turgaus aikštė. Čia ne tik galima įsigyti įvairiausių suvenyrų, bet ir apsižvalgyti. Aikštę supa įspūdingi pastatai: Rotušė, iš raudonų ir geltonų plytų pastatyta Senoji turgaus halė. Joje dabar veikia daug specializuotų maisto parduotuvėlių.
- Esplandi parkas - žymi suomių susitikimų vieta.
- Helsinkio katedra. Ji oficialiai vadinama Šv. Mikalojaus katedra. Jos penki žali kupolai išskiria Helsinkį iš kitų miestų. Vasarą pagrindinė katedros dalis yra į ją vedantys laiptai. Suomiai mėgsta ant jų sėdėti, užkandžiauti. Po katedra yra kripta, kurioje rengiami koncertai, parodos, vasarą veikia kavinė.
- Suomenlinn tvirtovė yra didžiausia jūrų tvirtovė Skandinavijoje. Ji pastatyta 1748-1772 m. siekiant apginti Suomijos pakrantę. Tvirtovė įsikūrusi šešiose salose, ją sudaro apie 200 pastatų. Salose ir šiandien gyvena žmonės. Tvirtovėje yra restoranų, kavinių, muziejų, galerijų.
- Centrinė Helsinkio geležinkelio stotis yra įsikūrusi 1905-1919 m. statytame išskirtiniame pastate. Laikrodžio bokštas 48 m aukščio, prie stoties stovi stebinančios raumeningos statulos. Viduje yra restoranas, išpuoštas tapybos darbais, bei daug medinių raižinių.
- Šiuolaikinio meno centras. Pastatas sukurtas iš metalo bei stiklo ir suprojektuotas taip, kad į jį patektų kuo daugiau šviesos, kuri kinta ir sukuria šviesos žaismą. Muziejuje vyksta parodos, spektakliai, paskaitos.
- Finlandijos salė yra žinomiausia koncertų salė. Šalia jos yra Hesperia parkas.
- Nacionalinis muziejus. Jame saugomi priešistorinių ir šiuolaikinių laikų eksponatai. Pats muziejus įsikūręs vaizdingoje naujųjų viduramžių pilyje.
- Helsinkio miesto muziejus. Jame saugomi 500 metų miesto istorijos paminklai.
- Tuusula ežeras. Helsinkio pakraštyje stūksantis ežeras Tuusula kviečia mėgautis ramybe. Jis įkvėpė ne vieną suomių menininką geriausiems darbams. Kuomet dar nėra per šalta, ši vieta buria jėgos aitvarų sporto mėgėjus, o žiemą čia įrengiama čiuožykla po atviru dangumi.
LAPLANDIJA
Rovaniemi - Suomijos Laplandijos sostinė, įsikūrusi prie poliarinio rato. Tai miestas, į kurį dažnai rieda traukiniai.
Kasmet tūkstančiai vaikų ir jų tėvelių suplaukia į Suomijos šiaurėje esančią Laplandiją aplankyti Kalėdų Senelio. Netoli Rovaniemi yra Santa parkas, vaikams visada suteikiantis ypatingo džiaugsmo; čia galima nusifotografuoti su Kalėdų Seneliu ir išsiųsti atviruką iš Joulupukio (Kalėdų Senelio) pašto. Kelionė į Laplandiją nustebina ne tik mažuosius keliautojus. Parke įrengta ekspozicija apie Kalėdų papročius visame pasaulyje. Galima aplankyti nykštukų kalvę ir haskių parkelį.
Turistus traukia Ranua zoologijos sodas, kur galima pasigrožėti natūralioje aplinkoje gyvenančiais lokiais, lūšimis, pelėdomis ir kt. Nepamirštamų emocijų sukels pasivažinėjimas šiaurės elnių traukiamomis rogėmis arba Haski šunų kinkiniu, pasivažinėti sniegomobiliu. O sušalus atrakcionuose pasiausti kviečia vienas iš didžiausių vandens pramogų parkų Europoje - “Serenos“ vandens atrakcionų parkas.
Kasmet tūkstančiai vaikų ir jų tėvelių suplaukia į Suomijos šiaurėje esančią Laplandiją aplankyti Kalėdų Senelio. Netoli Rovaniemi yra Santa parkas, vaikams visada suteikiantis ypatingo džiaugsmo; čia galima nusifotografuoti su Kalėdų Seneliu ir išsiųsti atviruką iš Joulupukio (Kalėdų Senelio) pašto. Kelionė į Laplandiją nustebina ne tik mažuosius keliautojus. Parke įrengta ekspozicija apie Kalėdų papročius visame pasaulyje. Galima aplankyti nykštukų kalvę ir haskių parkelį.
Turistus traukia Ranua zoologijos sodas, kur galima pasigrožėti natūralioje aplinkoje gyvenančiais lokiais, lūšimis, pelėdomis ir kt. Nepamirštamų emocijų sukels pasivažinėjimas šiaurės elnių traukiamomis rogėmis arba Haski šunų kinkiniu, pasivažinėti sniegomobiliu. O sušalus atrakcionuose pasiausti kviečia vienas iš didžiausių vandens pramogų parkų Europoje - “Serenos“ vandens atrakcionų parkas.
ŠIAURĖS PAŠVAISTĖ
Jei jums pasiseks, atvykę į Laplandiją galite išvysti nepaprastą gamtos reiškinį - šiaurės pašvaistę (Aurora Borealis). Tai kvapą gniaužiantys nemokami šviesos šokio spektakliai naktiniame danguje. Tiesa, niekada negali žinoti, kada šis reiškinys pasikartos – didžiausia tikimybė, jog palankios meteorologinės sąlygos susidaro pavasarį ir rudenį.
LEVI SLIDINĖJIMO KURORTAS
Levi slidinėjimo kurortas yra Laplandijoje, apie 150 km į šiaurę nuo Rovaniemi. Nors čia ir nėra labai aukštų kalnų, bet dėl puikios aptarnavimo kultūros Levi yra vienas populiariausių ir didžiausių slidinėjimo kurortų Suomijoje. Kurorte yra įrengtos 45 kalnų trasos, ilgiausia yra 2,5 km. Vaikams skirta 10 trasų. Čia yra ir snieglentininkų parkas. Kurorte galima pasivažinėti ir šunų bei elnių kinkiniais. Sniego motociklų mėgėjams įrengta 750 km ilgio trasos. Levi šioms transporto priemonėms yra specialūs keliai, kelio ženklai bei parkavimo vietos.
TURKU
Tiksli miesto įkūrimo data nežinoma, bet tradiciškai laikoma, kad miestas įkurtas maždaug 1229 m. Iki pat XIX a. Turku buvo Suomijos sostinė (Suomija tuo metu buvo Švedijos karalystės sudėtyje). Miesto pavadinimo kilmė siejama su slavišku žodžiu, reiškiančiu turgų. Čia XVII a. buvo įkurtas pirmasis šalies universitetas. Siūlome aplankyti Turku katedrą, pilį, senąjį istorijos muziejų, senąjį miesto kvartalą Luostarinmaki ir Tuvės Janson knygų įkvėptą Muminukų slėnį.
SALOS
Hailuotas. Tai "gyva" vadinama sala netoli Suomijos krantų. Jos plotas 19 656 km². Prieš maždaug 200 m. susijungė dvi pagrindinės salos dalys. Prognozuojama, kad ateityje Hailuotas susijungs su žemynu. Sala pamėgta gamtos mylėtojų, čia rengiami žygiai po apylinkes, plačiai vystoma turistinė žvejyba.
Alandų salos. Šį salyną sudaro apie 6500 salų, iš kurių 80 yra gyvenamos. Salų bendras plotas yra 1527 km². Didžiausios salos yra Alandas, Lemlandas, Ekerė, Fėglė. Alandų salos turi savivaldos teisę. Tai yra demilitarizuota neutrali zona.
Alandų salos. Šį salyną sudaro apie 6500 salų, iš kurių 80 yra gyvenamos. Salų bendras plotas yra 1527 km². Didžiausios salos yra Alandas, Lemlandas, Ekerė, Fėglė. Alandų salos turi savivaldos teisę. Tai yra demilitarizuota neutrali zona.
SUOMIŠKA SAUNA
Sauna – nacionalinis Suomijos simbolis ir svarbi detalė suomių kultūroje. Manoma, kad jos egzistuoja ne mažiau nei 2 000 metų. Apie tai, kaip atsirado sauna, suomiai turi savo legendą. Kartą lietingą dieną viename iš suomių namų prakiuro stogas ir vanduo ėmė lašėti ant karštų ugniakuro akmenų. Susidarę šilti garai užpildė visą kambarį, ir šeimininkams patiko švelnus karštis, tad jie užsinorėjo tai pakartoti.
Suomiška pirtis – puikus atradimas aukštos temperatūros mėgėjams. Ne veltui jos vadinamos sauso karščio pirtimis. Tokioje pirtyje rekomenduojama būti ne daugiau nei 5-10 min. vienu apsilankymu, o rekomenduojamas užėjimų skaičius – ne daugiau kaip 3. Kvėpuoti galima tik pro burną, ir, pageidautina, nekalbėti. Jei norima plaktis su vanta, galima, tačiau, kad būtų išvengta apdegimų, temperatūra turi būti žemesnė nei įprasta.
Pirtis suomiams – tarsi šventa vieta. Apie tai liudija griežtos elgesio taisyklės, kurių turi laikytis kiekvienas, atėjęs į pirtį. Saunoje negalima triukšmauti, šūkauti ar gerti alkoholį. Tas, kas netinkamai elgdavosi, buvo tučtuojau išvaromas ir griežtai baudžiamas.
Suomiška pirtis – puikus atradimas aukštos temperatūros mėgėjams. Ne veltui jos vadinamos sauso karščio pirtimis. Tokioje pirtyje rekomenduojama būti ne daugiau nei 5-10 min. vienu apsilankymu, o rekomenduojamas užėjimų skaičius – ne daugiau kaip 3. Kvėpuoti galima tik pro burną, ir, pageidautina, nekalbėti. Jei norima plaktis su vanta, galima, tačiau, kad būtų išvengta apdegimų, temperatūra turi būti žemesnė nei įprasta.
Pirtis suomiams – tarsi šventa vieta. Apie tai liudija griežtos elgesio taisyklės, kurių turi laikytis kiekvienas, atėjęs į pirtį. Saunoje negalima triukšmauti, šūkauti ar gerti alkoholį. Tas, kas netinkamai elgdavosi, buvo tučtuojau išvaromas ir griežtai baudžiamas.
AMETISTŲ KASYKLA
Smalsuolius į Laplandiją atgena ir aukso bei ametisto kasyklos Oulu. Tai vienintelė veikianti ametisto kasykla Europoje ir viena iš nedaugelio brangakmenių kasyklų, priimanti lankytojus. Auksas čia pradėtas kasti nuo 1900 m. ir kai kuriems lapiams šis amatas tebėra pragyvenimo šaltinis. Atvykus į kasyklą galima sužinoti, kaip prieš 2 mln. metų buvo atrastas ametistas, kokios jo mistinės-apsauginės galios, kasyklos įkūrimą ir kaip ji veikia šiandien. Kiekvienas norintis gali susirasti ir išsikasti savo ametisto gabalėlį.
Zigzag.lt bloge skaitykite: kelionių traukiniais istorijos, rekomenduojami maršrutai, patarimai.
Jei jums kilo papildomų klausimų ar norite užsisakyti traukinių bilietų, kreipkitės į zigzag.lt konsultantus.
|
|
|
|
